nesisveikėti

nesisveikė́ti, nesisveĩki (nesisveĩkia, nesìsveikia), -ė́jo impers. žr. nesveikuoti: Jam šiandiej nesisveĩki Trgn. Nesisveĩki kas čia – gal senystė? Ktk. Kap šalta, tai nesìsveikia žmogu[i] Lz. O kas, po vakarykščiai nesisveĩki? Mlt.